NUSTEBIMAS

Dr. Krescencijus Stoškus apie parodą galerijoje „ARKA”.

Prisipažinsiu: Kęstučio Ramono jubiliejinė paroda – man buvo netikėtas ir nuostabus atradimas. Ne tik dėl to, kad čia kažkokiu ypatingu būdu į vieną vietą susijungė aibė jubiliejų: 80–metis nuo menininko gimimo,  kūrybinės veiklos 60-metis,  40 pedagoginio darbo metų ir galų gale apvalus  personalinių parodų skaičius – 30. Užbūrė pačios kūrybos unikalumas, savitumas. Tiksliau sakant, jos pasirodymas vienoje vietoje. Žinoma, buvau kai ką matęs grupinėse parodose. Turiu ir Kęstučio dovanų. Viena iš jų –  impresionistiškai šiltas Onos ir Bernardinų bažnyčios kompleksas. Bet pirmąsyk turėjau progos atlaikyti tokią įvairią ir nelauktai įtaigią vienas kitą pranokstančių ir gana įvairių darbų ataką.

Continue reading

Advertisements

Atsiliepimai apie parodą, 2016 sausis.

Apie parodos atidarymą Arkos galerijoje rašo Lidija Veličkaitė, „Lietuvos aidas”, 2016-01-30.

LA 20160130-02            LA 20160130_01

Parodos įrašą ir pokalbį su autoriumi įrašė LRT laida „Linija. Spalva. Forma”.

Parodos ekspozicijos detalės:

 

Prof. Ona Voverienė apie parodą Arkos galerijoje

Retrospektyvinė dailininko Kęstučio Petro Ramono paroda buvo atidaryta sausio 19 dieną prestižinėje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka”. Veikė iki vasario 6 dienos.

Retrospektyvinė  parodoje eksponuojami 57 Kęstučio Ramono paveikslai, sukurti 1967-2014 metais – piešiniai, šilkografijos ir monotipijos atspaudai, mišrios technikos spalvoti darbai. Nors dėl ekspozicinio ploto apimties už šios parodos ribų liko kita gausi dailininko aruodo dalis – jo aliejinė ir akvarelinė tapyba, ekslibrisai, kaligrafija – čia visgi atsiskleidžia nuosekli, dar nematyta dailininko kūrybinio kelio seka, paaiškėja ryšiai tarp tolimų viena nuo kitos disciplinų: dizaino, piešinio ir tapybos. Paroda – tarsi mokslinis „įrodymas“ Kęstučio Ramono nuo pat 1967 metų siektos ir įgyvendintos abstrakčiojo meno, ekspresionizmo ir dekoratyvaus realizmo sintezės. Continue reading

Paroda Arkoje

KR plakatas 004

Piešiniai,  šilkografijos ir monotipijos atspaudai, mišrios technikos spalvoti darbai

Gintas Rotulaitis, ANOTACIJA

Ši paroda jubiliejinė, taigi susijusi su skaičiais: 80 metų autoriui, 60 metų kūrybinės veiklos, 30 personalinių parodų, 40 metų dailės pedagogo stažo. Taip pat simbolinis apvalus skaičius – 1000  mokinių, kurių daugelis tapo dailininkais ir dizaineriais.

Parodoje eksponuojami dabartiniai ir ankstesnių laikotarpių kūriniai – nuo pat 1967 metų. Dėl parodos apimties nerodomos kitos sritys, kuriose dailininkas intensyviai dirba: aliejinė ir akrilo tapyba, ekslibrisai, kaligrafija. K. Ramonui būdingas ypatingas įvairiapusiškumo siekis, intelektualus smalsumas pasireiškiantis ne tik kūrybos sričių gausa bet ir stilistiniais bandymais kiekvieną naują dešimtmetį atnešančiais naują kryptį, naują estetinės raiškos sistemą. Šio plataus repertuaro būtų pakakę keliems kūrėjams.

Jau 7 dešimtmetyje dailininkas gilinosi į abstrakčiąją dailę, tačiau retai tuos kūrinius rodydavo.  Bėgimo nuo nuobodžios realybės instinktą K. Ramonas įgyvendindavo kurdamas dizainą, logotipus ir taikomosios grafikos kūrinius: įvairius asmenis, įstaigas bei reiškinius įprasminančius ženklus.

Šios ekspozicijos grafikos kūriniuose matoma didžiulė grafinių linijų įvairovė – nuo plačių mostų iki švelnių brūkšnelių ir taškelių. Tiksli kaligrafo ranka sukuria kaskart naują emocinį ir psichologinį scenarijų: trapumas arba jėga, elegancija arba brutalumas, džiaugsmas arba nerimas. Galiausiai tradicinė grafika ištirpsta spalviniuose paskutiniųjų metų ieškojimuose. Abstraktus K. Ramono ekspresionizmas čia pilnai išsiskleidžia ir neša autorių į paslaptingą gamtos ir kosmoso (greičiausiai ne mūsų galaktikos) pasaulį.

7 XX a. dešimtmetis

Tags

Dailininko K. Ramono ankstyviausių išlikusių kūrinių datos prasideda 1967-taisiais. Daugiausiai, tai lino raižiniai, monotipijos, kartono ir kitų eksperimentinių technologijų vienkartiniai bei mažo tiražo spaudiniai. Šias metais dailininkas vyko į Kaukazo kalnus, sukurtas kalnus vaizduojančių monotipijų ciklas pavadintas Chosta, merginos portretas – Šagane.

Ypatingos plastinės raiškos elegancijos pasiekta didelio formato lino raižiniuose – 1968 m. kūrinyje „Trys mergelės” ir 1969 m. „Jaunystė”.

3 mergelės 68 KR jaunyste

1967-1972 ofortai.

28-oji personalinė paroda

KRamonas_28PP_Arka
2007-01-20
Vilniaus „Arkos” galerijoje pristatyta 28-oji Kęstučio Ramono personalinė paroda. Joje rodoma kolekcija, kurios darbai baigti ne vien šiemet, bet ir beveik prieš dvidešimtį metų. Autorius sakė, kad nebuvo lengva atrinkti piešinius, nes kiekvienas jų savaip artimas, brangus ir vertas būti parodytas visuomenei. „Norėjau, kad susikalbėtų darbas su darbu”, – paaiškino.

Parodoje pristatomi įvairių technikų darbai, pagrindinis kūrėjo idėjų šaltinis – gamta, jos motyvai, išreikšti mažorinių ir minorinių sąskambių įspūdžių tonacijomis. „Noriu, kad gamta būtų tokia, kokią ją sukūrė Dievas. Nors ji ir taip tobula, tad aš stengiuosi tiesiog interpretuoti”, – kalbėjo Ramonas. Jis prisipažino apgailestaująs, kad ne kiekvieno sąmonėje spurda suvokimas, jog kiekvienas gamtos žiedelis bei lapelis yra gamtos stebuklas. Esą mes nevertiname ir nesaugome šio turto. Užtat menininkas nepaprastai žavisi japonais dėl jų išpažįstamo gamtos kulto.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/improvizacijos-gamtos-motyvais/106268

„Aš pažinau karalių tavyje…“

Tags

Prof. habil. dr. Ona Voverienė. „Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2011) » 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 10 (454)

Nedaug gyvenime sutikau kūrėjų su ypatinga, sunkiai žodžiais išreiškiama karališka žyme, jų siluete, laikysenoje, veide, veikloje, bendravime su žmonėmis. Jie buvo įvairių profesijų – poetas Vincas Mykolaitis-Putinas, diplomatas Stasys Lozoraitis, kunigas prelatas Juozas Prunskis, kardinolas Audrys Bačkis, poetas Justinas Marcinkevičius, aktorius Kęstutis Genys, knygotyrininkas Levas Vladimirovas, gamtosaugininkas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, pedagogas psichologas Vladas Voveris, diplomatas Antanas Dambrava, dailininkas Kęstutis Ramonas…

Visi jie panašūs – visų pirma didžia, gražia siela, susikaupimu, santūrumu, būdo švelnumu, geranoriškumu, įgimta elegancija ir, matyt, labai nelengvai išugdytomis aukštos kultūros savybėmis, išskiriančiomis juos iš visų kitų, atkreipiančiomis į juos daugelio žvilgsnius. Mokslo ir mūsų kultūros istorijai nebūdinga kalbėti apie jų subjektus, mums svarbu tik jų pasiekimai. O juk jaunųjų kartų ugdyme svarbiausia yra asmenybė, jos įkvepiantis pavyzdys. Juk tik asmenybė gali išugdyti asmenybę. Pagal jas kūrėjas matuoja ir save, stengiasi būti į juos panašus. Belieka tik apgailestauti, kad mūsų Tautos kultūroje tiek maža tyrimų, atskleidžiančių kuriančios asmenybės vidinį pasaulį, išryškinančių jos įtaką talentų ir asmenybių tapsmui – ir ne tik savo kūryba ir jos rezultatais, bet ir asmeninėmis savybėmis, net ir savo buitimi, darančių juos pavyzdžiais, siektinais idealais.